Pirmieji nėštumo požymiai (4701)

Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Pirmasis ir pats ryškiausias nėštumo požymis yra vėluojančios mėnesinės, o kiti ankstyvieji nėštumo požymiai, pavyzdžiui, rytinis pykinimas ar krūtų jautrumas įprastai būna subtilesni ir skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai.

Kada pasirodo pirmieji nėštumo požymiai?

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasirodyti praėjus apytiksliai 2-4 savaitėms po vaisingomis dienomis įvykusio nesaugaus lytinio akto, tai yra apie 4-6 nėštumo savaitę.

Atkreipkite dėmesį, kad nėštumo savaitės pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo nesaugaus sekso ar pastojimo momento.

Ar mylėjotės vaisingomis dienomis, galite apskaičiuoti pasinaudojant Vaisingų dienų skaičiuokle.

Nėštumo savaitę apskaičiuoti galite pasinaudojant Nėštumo savaitės skaičiuokle.

Būdingiausi nėštumo požymiai

• Vėluojančios mėnesinės. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo. Tačiau jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, jūs mylėjotės vaisingomis dienomis be apsisaugojimo priemonių, o mėnesinės vėluoja daugiau nei 3-4 dienas, tikimybė, kad laukiatės yra didelė, ypač jei be vėluojančių mėnesinių yra ir kitų nėštumo simptomų.
• Kraujavimas ar tepimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Kartais moterys jį supainioja su mėnesinėmis (ypač jeigu jos įprastai yra negausios, neskausmingos), tad jei abejojate, vertėtų pasidaryti nėštumo testą.
• Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Krūtų jautrumas gali būti ir priešmenstruacinio sindromo (PMS) požymis, tačiau jei pabrinkimas yra didesnis nei įprastai, labai tikėtina, kad tai nėštumo požymis.
• Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Be to, jų aureolės nėštumo metu padidėja ir patamsėja.
• Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Šio nėštumo požymio reiktų tikėtis apie 6-8 nėštumo savaitę.
• Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Gausesnių išskyrų galima tikėtis jau ketvirtą nėštumo savaitę.
• Rytinis pykinimas ar vėmimas. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Beje, nors nėštumo pykinimą įprasta vadinti rytiniu, iš tiesų, jis gali kamuoti bet kuriuo paros metu.
• Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Taip nutinka dėl padidėjusio skysčių kiekio organizme ir augančios gimdos spaudimo.
• Nuovargis, silpnumas. Padidėjus hormono progesterono lygiui kraujyje ir vaikeliui reikalaujant vis daugiau energijos, net po įprastos dienos galite jaustis tarsi po maratono distancijos, o nusnūsti gali norėtis ir po dešimties valandų nakties miego.
• Irzlumas ir nuotaikų kaita. Žinoma, iš šono tai matyti geriau, bet jei susigraudinote be rimtos priežasties ar erzina net katės murkimas, tikėtina, kad hormonai dirba savo darbą.
• Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Tai gali būti šalutinis didėjančio hormono estrogeno lygio organizme poveikis.
• Skonio pasikeitimas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Mėgstamiausi patiekalai nėštumo metu gali tapti atgrasūs.
• Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Dėl hormonų poveikio sulėtėja virškinimo procesai, todėl žarnyne ima kauptis dujos.
• Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Jei matavote bazinę kūno temperatūrą ir po ovuliacijos ji išlieka pakilusi – ko gero, jūs laukiatės.
• Teigiamas nėštumo testas. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Norėdamos įsitikinti, turėtumėte atlikti nėštumo testą.

Kada ir kaip atlikti nėštumo testą?

Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Jei žmogaus chorioninio gonadotropino hormono (HCG) lygis kyla sparčiai, šie itin jautrūs testai nėštumą gali parodyti likus kelioms dienos iki planuojamos kitų mėnesinių dienos.

Jeigu nėštumo testas mažiau jautrus, jį vertėtų atlikti, jei mėnesinės vėluoja 3-5 dienas.

Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Testui naudokite rytinį šlapimą: tuomet jis būna didžiausios koncentracijos.

Ar nėštumo testas gali klysti? 

Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Tačiau iš tiesų rezultatų patikimumas yra kur kas mažesnis.

Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Pavyzdžiui, testas atliekamas per anksti, jam naudojamas ne rytinis šlapimas, per anksti interpretuojami nėštumo testo rezultatai ir kt.

Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Taip gali nutikti, jeigu nėštumas yra neseniai nutrūkęs, vartojant tam tikrus vaistus, prasidėjus menopauzei ir kt. 

Kaip nustatyti nėštumą be nėštumo testo?

Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG) yra hormonas, kurio koncentracija ima sparčiai kilti vos pastojus, tad jis dar vadinamas  nėštumo hormonu. 

hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6–10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6–12 dienų po apvaisinimo). Taigi, hCG tyrimą anksčiausiai galima atlikti praėjus bent 10 dienų po sueities. 

Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. apsilankymo pas gydytoją metu.

Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą. Įprastai ji rekomenduojama, jeigu moteris žino, kad laukiasi (nėštumo testas arba kraujo tyrimas parodė nėštumą) ir nori įsitikinti, kad nėštumas vystosi normaliai, vaisius įsitvirtino gimdoje (ypač jei ankstesni nėštumai pasibaigė persileidimu, nėštumas buvo nesivystantis arba negimdinis) ir kt.

Ar gali būti nėštumas be nėštumo požymių?

Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Tačiau vienas jų yra neišvengiamas: vėluojančios (dingusios) mėnesinės.

Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai. Paprastai šis nemenstruacinis kraujavimas būna gerokai silpnesnis nei mėnesinės, išskyros dažnai būna rusvos, o ne skaisčiai raudonos spalvos.

Kiti požymiai gali pasireikšti, gali ir ne – kiekvienas nėštumas yra individualus ir kiekviena moteris individualiai interpretuoja juntamus nėštumo simptomus.

Jaučiu nėštumo simptomus, bet nesilaukiu. Kodėl?

Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Ši patologinė psichikos būsena dar vadinama psichologiniu nėštumu, pseudonėštumu ar tiesiog melagingu nėštumu.

Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Tačiau psichologinio nėštumo atveju hormonų disbalansą sukelia stresinė būsena, nerimas dėl negalėjimo pastoti, išgyvenimai praragus kūdikį ir pan.